nustravėti

nustravė́ti, nùstravi, -ė́jo žr. nusravėti: 1. Pakark skepetą, tai nustravė̃s Lzd. | refl.: Pakarsi siūlus pas pečiuką, ir nusistravė̃s Kpč. Kanapės da turi nusistravė́t [ištrauktos iš markos] Lzd. 2. Jau vanduo iš ežero nustravė́jo Klvr. Kap nustravės vanduoj, eisim šieno pjaut Sn. | refl.: Nusìstravi vanduva – nubėga diduma Krok. \ stravėti; nustravėti; pastravėti